Iš kietųjų kvepalų istorijos

Senovėje kietieji kvepalai buvo populiarus skirtingose formose. Dažniausiai buvo nešiojami gražiuose pakabukuose ant grandinėlės. Viduramžiais kietieji kvepalai buvo pripildyti benzoinių dervų mišiniu, gintaro, rožių, muskuso kvapais ir dažniausiai naudojami  paslėpti nemalonius kūno kvapus.

Šiais laikais kietieji kvepalai patogūs tuo, kad jie neužima daug vietos, patogu įsimesti į rankinę, nepamainomi keliaujant.

Naudojimas: Kietuosius kvepalus patrinti pirštu ir tepti tiesiai ant kūno. Dažniausiai kvėpinamos vietos - kaklo sritis, riešai ir dekoltė.